- vinčiava
- ×viñčiava sf. (1) BS152, K, NdŽ, KŽ; N sutuoktuvės: Dvi viñčiavi tebuvo šiandien J. Šiandie jų viñčiava Rg. Važiavo ant viñčiavos į bažnyčią Rg. Tič, nežvenk, žirgeli, ant marių krantelio!… Gana prisižvengsi vinčiavon veždams KlvD106. Varpus traukė, viñčiavą šaukė LB32. Eikš, mergyte, duokš ma[n] rankelę, švento[je] dienelė[je] šauks mudvie vinčiavė̃lę LB32.
Dictionary of the Lithuanian Language.